Kategorijos

Žalgirio g. 131,
Vilnius LT-08217 Lietuva

+370 673 39911

info

email_guardian

@beriva.lt

Visą birželį ir liepą žieminėms padangoms, kurias turime vietoje sumažintos kainos! Papildomos nuolaidos netaikomos!

Mes draugiški aplinkai

Turite klausimų dėl atliekų?
skambinkite Tel. 860022394

UAB "Eko reikalavimai"
www.reikalavimai.lt
ekoreikalavimai@yahoo.com

Nepavojingas atliekas (gyventojams) galima atiduoti Stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelėje:
Gariūnų g. 71. Darbo laikas I-V 7.00-19.00 VI-VII 7.00-13.00 Vilnius, Tel. 264 92 53

Stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelėje Vilniaus miesto gyventojas per metus nemokamai gali atvežti ir priduoti: iki 500 kg didžiųjų ir statybinių atliekų bendrai, 4 vnt. lengvųjų automobilių padangų, 2 vnt. termometrų, neribotai stiklo, plastiko, popieriaus, metalo, akumuliatorių ir baterijų.

Pavojingas atliekas galima atiduoti UAB "Toksika"
Pagrindinė įmonė Vilniuje
Kuro g. 15, LT-02300, Vilnius
Tel.: (85) 2040126, (85) 2505302;
El.p. vilnius@toksika.lt


Savivaldybėse veikiančios didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikštelės

Variklio alyva yra naftos produktas, susidedantis iš maždaug 75 proc. mineralinės alyvos, 20 proc. antioksidacinių medžiagų ir 5 proc. klampumą reguliuojančių medžiagų.

Panaudota alyva yra stipriai užteršta įvairiais metalais iš variklio – magniu, variu, cinku ir sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Sunkieji metalai po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos dažnai išryškėja ne iš karto, o po kurio laiko. Kai kurie naftos produktai gali sukelti ir vėžinius susirgimus. Netinkamai utilizuojama panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų.

Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 ha vandens paviršiaus! Keičiant alyvą paprastai yra keičiamas ir filtras. Jame yra susikaupusios alyvos, todėl jeigu tokį filtrą išmesime į komunalinių atliekų konteinerį, apie 0,1 l užterštos alyvos pateks į aplinką.

Akumuliatoriuose esančios stiprios rūgštys (sieros rūgštis) ir metalai yra pavojingi ne tik žmogui, bet ir aplinkai. Iš akumuliatoriaus ištekėjęs skystis gali stipriai pažeisti odą ir akis. Neišmeskite akumuliatorių į atliekų konteinerį ir nepalikite jų gamtoje, geriau atiduokite remonto įmonėms arba pristatykite į pavojingų atliekų surinkimo aikštelę.

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios: Popierius - 2 metus, Konservų dėžutės - 90 metų, Plastiko pakuotės - 200 metų, Stiklainiai, buteliai - 900 metų. Rūšiuodami atliekas mes: išsaugosime sveiką aplinką; sukaupsime antrinių žaliavų; sutaupysime gamtos išteklių ir energijos, sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro – gamykloje, biuruose, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, namuose, soduose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius.

Padangų Lietuvoje kasmet surenkama 12–14 tūkst. t. ir tik dešimtadalis jų regenerujama ar utilizuojama. Kadangi padangos pasižymi didele energetine verte, jos įvairiose pramonės šakose gali būti naudojamos kurui. Vienas realiausių senų padangų tvarkymo būdų – jų naudojimas alternatyviam kurui cemento pramonėje klinkerio gamybos krosnyse, kaip priemaiša kelių grindiniams ir asfalto dangai. Susmulkintos gumos atliekos gali būti panaudotos gaminant bitumo vašką (mastiką). Naudojant bitumo-gumos mastiką stogams dengti, naudotų padangų restauravimas. Dėl išskirtinių padangų savybių – mažo tankio ir menko biodegradacijos laipsnio – jų laidojimas sąvartyne yra nepageidaujamas. Ypač didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai kelia savaiminiai ar tyčiniai didelių padangų sankaupų gaisrai, kurie sunkiai užgesinami dėl aukšto padangų kaloringumo bei sudėtingo jų gesinimo vandeniu. Atvirų padangų gaisrų metu išsiskiria nekontroliuojami pavojingi teršalai, kurių poveikis ir žala juntami tiek vietiniu, tiek ir regioniniu mastu.

Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo. Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Daugelyje Europos valstybių pakuotes priimta ženklinti tarptautines nuostatas atitinkančiu specialiu ekologiniu ženklu: rodančiu, kad gaminys ypač aukšto aplinkosaugos lygio, patvirtinančiu dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje, nurodančiu medžiagų, iš kurių pagamintos pakuotės, prigimtį. Aplinkosauginiu požiūriu nevykdydami rūšiavimo mes ne tik mokame didesnius pinigus už šiukšlių išvežimą, bet ir neskatiname pakartotinio naudojimo. O juk kiekvienas „teisingai" išmestas daiktas gali būti panaudotas naujų prietaisų gamybai, tuo išsaugant žemės naudingas iškasenas.

Elektronikos atliekos skleidžia magnetinius laukus, kurie yra labai žalingi žmonėms bei jų sveikatai. Be to, elektronikos prietaisų sudėtyje yra aplinką teršiančių medžiagų: sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, švino, kadmio, chromo) ir halogenintų medžiagų (chlorfluormetano (CFC), polichlorinuoto bifenilo (PCB), polivinilchlorido (PVC) ir bromintų, ugnį slopinančių medžiagų). Daugelis jų yra toksiškos ir, patekusios į aplinką, gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, švinas gali pažeisti nervų sistemą, neigiamai paveikti širdį ir kraujagysles, pakenkti inkstams. Kadmis pažeidžia smegenis. Be to, įvairūs magnetai, esantys elektroniniuose prietaisuose, skleidžia spindulius, kurie kenkia žmonėms. Šaldytuvuose naudojamos freono dujos, patekę į aplinką, ardo ozono sluoksnį.

Automobilių plovimo ir blizginimo priemonės Šių priemonių sudėtyje yra naftos distiliato. Pavyzdžiui, pastos pavidalo blizginimo priemonėje yra 75-85 proc. naftos distiliato ir 15-25 proc. vaško. Naftos distiliatas yra labai degus, dirgina odą, kvėpavimo takus ir akis. Patekęs į plaučius gali sukelti mirtiną plaučių edemą. Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų. Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.

Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių). Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių, "tetrapakų" (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos. Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.

Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.